- plaukti
- 2 pláukti, -ia, -ė intr. SchL127, K, Skr, Als, plaũkti, -ia (-sta), -ė, pláukti, -sta, -o K 1. I leisti, skleisti iš bamblių varpas, plaukėti: Kad plauka rugiai – varpos lenda lauko[n] iš laiškų Lk. Rugiai jau didoki, tuoj gal plaũks Mrj. Rugiai kelias, pradeda plaũkt Aps. Rugiai jau pláukia K.Būg. Viskas sužaliavo, jau rugiai plaũka Nv. Rugių plaukstamame laike žyd kadagiai Šts. Kitų buvo beplaũkstą miežiai, o ans sėjo J. Miežiai iš bamblio jau plaũksta, t. y. plaukus leidžia į lauką dėl varpos J. Mūsų miežiai jau baigia pláukti, priseis kartu su rugiais pjauti Šl. Miežiams plaukstant nelijo, dėl to trumpas šiaudas Šts. Avižos pláuksta Gršl. Rugiai jau rasoja (žydi), o kviečiai dar tik plaũkia Sn. Javai pláuksta KI117. ^ Avižoms plaukiant mergos balsta KrvP(Jnš). 2. skleisti pumpurus, sprogti: Medžiai jau plaũkia, reikia sėt vasarojus Švnč. Taip sušilo oras, kad net medžiai pradeda plaukti Stlm. Šiemet medžiai labai anksti plaũkė Ml. Šiemet medžiai ilgai plaũkia Slk. Obelys jau plaũkia Aps. Uosiukai da nepláuksta nėmaž Vgr. Va lapeliai plaũks, tai plautiniam (plaučių liga, džiova sergantiems) bloga [bus] Dglš. Nesėk rasodos miškui plaukiant: spragėlės išės LTR(Ds). \ plaukti; išplaukti; suplaukti
Dictionary of the Lithuanian Language.